Pasirinkta vieta
- 00dienos
- 00valandos
- 00minutės
- 00sekundės
Kūrinio buvusio Vilniaus geto Žydų tarybos pastato kiemeliui pasaulinė premjera
• Liepos 5 d. 21:00 val.
Įėjimas per Vilniaus teatrą „Lėlė“
Arklių g. 5
PROGRAMA
- „Resonance“ devyniems trombonams (pasaulinė pemjera)
- „Tree-oh“ trims smuikams (2011)
- „Industry“ violončelei ir elektronikai (1992)
ATLIEKA:
„LENsemble Vilnius“
Meno vadovas ir dirigentas – Vykintas Baltakas
Albinas Gražulis (trombonas), Remigijus Gumuliauskas (trombonas), Adrijaus Alminas (trombonas), Jovaras Šiekštelė (trombonas), Gabrielius Songaila (trombonas), Kamilė Makarevičiutė (trombonas), Rimantas Jagminas (trombonas), Yiannis Bontis (trombonas), Marius Balčytis (trombonas), Viktor Rekalo (violončelė), Ingrida Rupaitė (smuikas), Rakelė Chijenaitė (smuikas), Toma Bandzaitytė-Puplauskė (smuikas)
Renginio trukmė: ± 1 val.
Vieną tarp pasaulyje pačių žinomiausių kompozitorių, amerikiečių minimalistą Michael Gordon su Vilniumi sieja jo šeimos istorija. Nors sostinėje jis yra lankęsis ne sykį, tačiau čia pasaulinę premjerą pristatys pirmą kartą. Kūriniu kompozitorius išryškins jam artimą žydiškojo Vilniaus kultūros paveldą. Michael Gordon pasirinkta erdvė – vidinis Vilniaus teatro „Lėlė“ ir Jaunimo teatro kiemelis – saugo ir šviesius, ir tamsius žydų istorijos atsiminimus: nuo miesto kultūrą turtinusios gimnazijos veiklos iki sukrečiančių Vilniaus geto istorijų. Kaip įprasta, M. Gordonas pakvies į meditatyvią muzikinę kelionę. 9-iems trombonams skirtas kūrinys „Resonance“ užlies savitos akustikos erdvę skulptūriškais garsais, puikiai derančiais su kiemelyje 2000 m. pastatyta Holokausto aukoms pagerbti skirta skulptūra „Vilties liepsna“.
Koncerto programoje skambės ne tik pasaulinė premjera, bet ir kiti Michaelo Gordono kūriniai, renginyje dalyvaus ir publiką sveikins pats kompozitorius.
DOVANA – EKSKURSIJA PO VILNIAUS SENAMIESTĮ LIEPOS 6 D.
Su renginio bilietu kviečiame į nemokamą ekskursiją, kurios metu susipažinsite su žydiškuoju Vilniaus paveldu.
Būtina registracija ČIA.
Vietų skaičius ribotas.
NEPRALEISKITE
PROGOS!
• Liepos 6 d. 14:00 val.
Susitikimas ir pokalbis su Michael Gordon
Dėl oro susitikimas perkeliamas į VILNIAUS ROTUŠĘ (Didžiojii g. 31)
ĮĖJIMAS LAISVAS
- PASAULINĖ PREMJERA
- PORTRETINIS KONCERTAS
MICHAEL GORDON
Muzikos komponavimas manęs taip nedomintų, jeigu tiesiog atkartočiau jau ir taip žinomą bei veikiančią garsinę koncepciją, vietoje to, kad žengčiau netyrinėtomis kryptimis.
Michaelas Gordonas – turbūt, vienas tarp geriausiai pasaulyje žinomų kompozitorių – gimė Majamio Beache 1956 metais. Jis baigė Niujorko universiteto ir Jeilio muzikos mokyklą. Visai šalia Vilniaus, tuometiniame Lenkijos Dziatlovo miestelyje (dabar jis Baltarusijos teritorijoje, pervadintas Zietela) augo kompozitoriaus tėvas, kuris vėliau, XX a. 4-ajame deš., atvyko į Vilnių mokytis jidiš kalba.
Gordonas kūryboje sujungia subtilų ritminį muzikos plėtojimą su neįtikėtina energija, anot leidinio „The New Yorker“ muzikos kritiko Alexo Rosso, įkūnijančią „pankroko įniršį, neramų laisvojo džiazo spindesį ir klasikinės muzikos modernumo kategoriškumą“.
Per pastaruosius trisdešimt metų Gordonas yra sukūręs neįtikėtinai įvairių kūrinių – nuo didelės apimties ansambliams ar orkestrams, iki tokių, kurie skirti specialiai tik įrašų studijoms. Sunkiai „įtalpinamoje“ į tam tikras kategorijų ribas, jo muzikoje susiduria mistiška savistaba ir tiesmukas brutalumas.
„Visada kūriau tai, kas man įdomu, arba tai, ką šiuo metu jaučiu, kas man atrodo teisinga, kokia nuotaika tvyro viduje. Tai gali būti ir labai lengva, ir labai rimta muzika, o pastaruoju metu mane domina buvimas aplinkoje, kurioje sklinda muzika: tada tarsi pasineri į ją“, – sako kompozitorius.
Jo kūrinius yra užsakę tokie kolektyvai ir institucijos visame pasaulyje, kaip Linkolno centras, Pekino nacionalinis scenos menų centras, Štutgarto baletas ar Sidnėjaus 2000 olimpinis meno festivalis bei daug kitų. Kompozitoriaus muzika atliekama visame pasaulyje.
Tarp kitų reikšmingų įvertinimų, Gordonas yra pelnęs Guggenheimo fondo, Nacionalinio menų paramos fondo, Šiuolaikinio performatyvaus meno fondo, Amerikos menų ir literatūros akademijos apdovanojimus.
1983 metais jis subūrė ansamblį „The Michael Gordon Philharmonic“, kuris 2000-aisiais buvo pervadintas į „The Michael Gordon Band“, aktyviai koncertuojanį tiek Amerikoje, tiek Europoje. Gordonas, kartu su Julijos Wolfe ir Davido Lango, yra įkūrę legendinį šiuolaikinės muzikos kolektyvą „Bang on a Can“.
Informacija ruošiama.
buvusio Vilniaus geto žydų tarybos
pastato kiemelis
Iki II-ojo Pasaulinio karo Vilniuje gyveno beveik 60 tūkst. žydų, per nacių Vokietijos okupaciją pavyko išgyventi tik apie 2–3 tūkst.
Uždarą kiemelį, kuris yra išsidėstęs tarp Rūdninkų ir Arklių gatvių pastatų, šiandien juosia Valstybinis jaunimo teatras, Vilniaus teatras „Lėlė“ bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras. Ši vieta itin susijusi Vilniaus žydų paveldu ir primena tiek geras, tiek tragiškas Holokausto istorijos akimirkas.
Nuo XIV a. Vilniuje pradėjusi kurtis, iki II-ojo Pasaulinio karo mieste gyveno gausi žydų bendruomenė, o Vilnius buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale.
Sunku ir suvokti, kad II-ojo Pasaulinio karo laikotarpiu, Vokietijai okupavus Lietuvą, nemaža dalis Vilniaus senamiesčio buvo paversta į du uždarus žydų getus – Didįjį ir Mažąjį, veikusius 1941–1943 m., kuriuos – simboliškas sutapimas – skyrė Vokiečių gatvė, taip vadinta ir seniau.
Iki šio laikotarpio Vilniuje gyveno beveik 60 tūkst. žydų, per nacių Vokietijos okupaciją pavyko išgyventi tik apie 2–3 tūkst. Rūdninkų g., dabar 8-tuoju numeriu pažymėtame name, buvo geto tarybos, kitaip žinomos kaip Judenratas, būstinė. Taryba veikė kaip tarpininkas tarp vokiečių ir gete įsikūrusių žydų, savotiška geto savivalda.
Dar tarpukariu šiame pastate virė gyvenimas. Jame veikė Žydų religinė gimnazija, viena iš prestižinių miesto mokyklų – pirmoji, kurioje buvo dėstoma jidiš kalba. Čia dirbo mieste populiarus muzikos pedagogas Jakovas Geršteinas, Holokausto metais neapleidęs savo pedagoginio pašaukimo ir vadovavęs chorui Vilniaus gete.
Šiame kieme buvo įsikūrusi dar viena svarbi švietimo institucija – Žydų muzikos institutas, įkurtas 1924 m. ir veikęs iki 1940-ųjų. Į institutą buvo priimami gabūs vaikai nuo 7 metų: buvo ruošiami pianistai, dainininkai, stygininkai, dėstomi bendrieji muzikos dalykai. Institutas turėjo savo orkestrą ir operos studiją.
Vilniaus getų laiku pro Judenrato pastatą buvo įėjimas ir į geto teatrą. Taip pat buvo patenkama ir į kitą kiemą, kuriame augo vienintelis gete buvęs medis, kartais vadintas „geto mišku“.
Geto teatras veikė dabartinio Jaunimo teatro pastate. Pačią teatro idėją gete bendruomenė vertino skirtinai – vieni džiaugėsi, kad gali mintimis pabėgti nuo pasaulio žiaurumų, kiti tokią veiklą smerkė ir vadino „teatru kapinėse“. Vis dėlto jis buvo labai populiarus, o per pirmuosius metus surengė net per 100 spektaklių. Čia vyko ir koncertai, kiti kultūriniai renginiai.
Šiandien tragišką Vilniaus žydų istoriją primena kiemelyje 2000 m. Holokausto aukoms atminti pastatyta skulptūra „Vilties liepsna“, sukurta garsaus lietuvių kilmės mekisikiečių menininko Leonardo Niermano.
LENsemble VILNIUS
LIETUVOS ANSAMBLIŲ TINKLAS
Šis projektas – lūžis Lietuvos šiuolaikinėje muzikoje: Europos žemėlapyje tampame matomi ne tik kaip reprodukuojantys, bet ir aktyvūs muzikos kurėjai, o atlikėjams atsiveria nauji horizontai.
VYKINTAS Baltakas
Meno vadovas ir dirigentas – Vykintas Baltakas
Lietuvos ansamblių tinklas arba, dar kitaip, „LENsemble” – viena išskirtiniausių ir pastoviausiai išlaikančių savo meninę kryptį šiuolaikinės muzikos kontekste organizacija Lietuvoje, jungianti šiuolaikinės akademinės muzikos kompozitorius ir atlikėjus. Bendradarbiaudamas su svarbiais Lietuvos ir užsienio partneriais, Lietuvos ansamblių tinklas nuosekliai tęsia savo misiją – naujos muzikos kūrybos ir atlikimo plėtrą. Organizacija savo veikloje pabrėžia kūrybiškumą, drąsą eksperimentuoti ir nuolat dirba su jaunaisiais muzikais.
Šios organizacijos jauniesiems kūrėjams ir atlikėjams skiriamas dėmesys paskatino Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje sukurti tarptautinę magistro programą šiuolaikinės muzikos atlikėjams. Vienas iš jos profesorių yra Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas, kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas. Šios programos studentai bei absolventai laipsniškai įsilieja į organizacijos veiklą, papildo kitus šiuolaikinės muzikos kolektyvus (pavyzdžiui, „Synaesthesis“, „twenty fingers duo“ ir kt.), yra aktyvūs šiuolaikinės muzikos projektų dalyviai Lietuvoje ir užsienyje.
Kita svarbi šios organizacijos veiklos niša yra įrašų fondų kaupimas ir jų sklaida. 2020-aisiais metais Lietuvos ansamblių tinklas, bendradarbiaudamas su įrašų leidybos kompanija „No Business Records“, inicijavo šiuolaikinei muzikai skirtą seriją. Šiame, nuolat augančiame kataloge, be naujausių projektų, didelis dėmesys skirtas ir lietuviškos modernios muzikos klasikams: Osvaldui Balakauskui, Broniui Kutavičiui, Onutei Narbutaitei. Ateinantiems organizacijos veiklos metams Lietuvos ansamblių tinklas rengia inovatyvius šiuolaikinės akademinės muzikos projektus, pristatančius Lietuvos bei užsienio kūrėjus ir taip savo iniciatyvomis kuria originalią Lietuvos šiuolaikinės muzikos atlikimo liniją.
Informacija ruošiama.