Lenkų kompozitorė Agata Zubel Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtu kūriniu bandys rasti jungtį tarp senosios ir naujosios sostinės
Lenkų kompozitorė Agata Zubel Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtu kūriniu bandys rasti jungtį tarp senosios ir naujosios sostinės

Lenkų kompozitorė Agata Zubel Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtu kūriniu bandys rasti jungtį tarp senosios ir naujosios sostinės

Vilniuje spalio pradžioje viešėjo lenkų kompozitorė ir vokalistė Agata Zubel, viena iš septynių ryškiausių pasaulio šiuolaikinių kompozitorių, dalyvausiančių projekte „Muzika Vilniui“, skirtame artėjančiam Vilniaus 700 metų jubiliejui. Ambicinga ir pelniusi nemažai premijų kūrėja derina avangardo estetiką su įspūdingu teatrališkumu, pasitelkdama dar ir klasikų tekstus – nuo W.Shakespear‘o iki Cz.Miloszo. 

Dainininkė ir kompozitorė Agata Zubel garsėja unikaliu vokalo diapazonu ir nestereotipinėmis technikomis, bendradarbiauja su žymiausiais pasaulio kolektyvais ir koncertuoja tokiose salėse kaip „Carnegie Hall“ Niujorke, „Walt Disney Concert Hall“ Los Andžele, „Konzerthaus“ Vienoje, „Elbphilharmonie“ Hamburge. Taip pat dalyvauja prestižiniuose muzikos festivaliuose, jos kūrinių užsisako žymiausi pasaulio orkestrai ir festivaliai, o diskografiją sudaro keliolika albumų.

„Bandysiu nutiesti savotišką tiltą tarp senojo ir naujojo Vilniaus“

Agata Zubel Vilniuje koncertavo prieš 14 metų, nuo tada jai atmintyje išliko nuostabi miesto panorama ir daugybė žalumos: „Šiais laikais žaluma mieste yra labai svarbi, džiaugiuosi, kad tai nepasikeitė – nors šį kartą mano viešnagė buvo orientuota į kitus dalykus: ieškodama vietos, kur vėliau skambės mano kūrinys, lankiau muziejus ir įdomesnes miesto erdves. Stengiausi atrasti savo požiūrį į Vilnių, pajausti jį, būtent šio projekto kontekste. 

Jau turiu numačiusi vietą ir idėją, bet sukurti santykį su konkrečia aplinka man bus savotiškas iššūkis. Bandysiu nutiesti tam tikrą tiltą tarp labai senų ir visai naujų laikų, kuriuos skiria šimtmečiai. Vilniuje yra išlikusių daug seną praeitį menančių vietų – tai mane sužavėjo. Vienoje erdvėje, kuri ypač mane patraukė, galima pajusti tą senų laikų alsavimą, istorinę atmosferą, jai būdingą ramybę, savotišką intymumą ir susikaupimą. Tai tarsi kontrastas tarp šiuolaikiškos architektūros, amžinai bėgančių ir skubančių mūsų amžininkų. Nesiimu vertinti ir lyginti, kas geriau, nes tai nesulyginamos epochos, tiesiog noriu sukurti kūrinį, paremtą šituo įspūdžiu“, – pasakoja A. Zubel. 

„Tai stiprus, jaučiantis savo tapatybę miestas“

Kompozitorė pastebėjo, kad Vilnius turi daug sąsajų su senąja, liaudies muzika – jos, aišku, negirdėti gatvėse, bet lankydamasi muziejuose, apžiūrinėdama artefaktus, ji pajuto tą ryšį. „Man tai labai patinka – nes tikrai svarbu neprarasti ryšio su praeitimi, jei siekiame išlaikyti savo tapatybę, o muzika irgi prie to prisideda. Net per tris dienas pajutau, kad Vilnius labai stiprus miestas, turintis aiškų savo identitetą. Esu kūrusi muzikos instaliacijų specialioms erdvėms, bet šis jubiliejinis Vilniaus projektas yra visai kas kita, nes čia reikia pasirinkti ne tik erdvę, kuri patiktų, bet  dar ir rasti idėją, kuri susietų šią vietą su miesto sukaktimi.  

Kai į mane kreipėsi dėl šio projekto, išsyk pagalvojau: „Dieve mano, 700 metų!“ Mes net negalime įsivaizduoti tokio laikotarpio! Bet man patiko iššūkis sukurti kažką gilaus, įtraukiančio žmones, prisidėti prie didžiulio, reikšmingo renginio. Manau, kad esu toks žmogus, kuriam su kiekvienu nauju kūriniu patinka turėti visiškai švarų protą ir naują baltą lapą. Taigi, su kiekvienu kūriniu stengiuosi jaustis taip, tarsi jis man būtų pirmasis gyvenime. Ir, žinoma, kai galvoju apie būsimą naują darbą, turiu turėti tam tikrą idėją. Taip pat esu dainininkė, todėl daug kūrinių rašau balsui: kai pradedi nuo teksto, pajunti, kad tai visiškai kita istorija, nei rašytum vien tik  instrumentinę muziką“, – dalinasi mintimis kompozitorė.  

„Maldavau mamos: pasiimkite mane kuo vėliau!

Agatos muzikinis kelias prasidėjo kiek kitaip, nei daugumos jos kolegų, nes ji gimė  mokslininkų šeimoje, kurioje niekas nemuzikavo. Gal ji ir nebūtų pradėjusi domėtis muzika, bet vaikų darželyje, kurį lankė, auklėtoja leisdavo jai paspaudinėti pianino klavišus, kai dauguma vaikų su tėvais iškeliaudavo namo. „Pamenu, kad tiesiog maldaudavau mamos, jog mane pasiimtų kiek įmanoma vėliau! Paskui tėvai mane užrašė į muzikos mokyklą, ten grojau mušamaisiais, nes iš pradžių namie neturėjome pianino. Perkusiniai instrumentai buvo nuostabus pasaulis, tarsi atvėręs mano muzikinį protą spalvoms ir ritmui. Tokių instrumentų yra tūkstančiai, tai ne tik būgnai, jų skleidžiamų garsų įvairovė yra begalinė, jų skambesys iki šiol tebedaro man įtaką.

Dar vaikystėje bandžiau kurti, o pradinėje mokykloje laimėjau kompozicijų konkursą vaikams. Tada muzikos mokyklos direktorė pasiūlė man atvažiuoti pas ją ir parodyti savo darbus jos vyrui, kompozitoriui. Pas juos apsilankydavau dažnai, man labai pasisekė, kad sutikau tokį kompozicijos mokytoją, nes įprastoje muzikos mokykloje galima išmokti tik atlikti kūrinius, bet ne kompozicijos pagrindų, bent jau Lenkijoje. Man tiesiog pasisekė, kad savo kelyje sutikau daug fantastiškų žmonių, todėl noriu padėti ir jaunajai kartai, kaip kadaise buvau paskatinta aš“, – sako A.Zubel. 

Dabar Agata Zubel – pripažinta ir įvertinta kompozitorė, kurianti ne tik instrumentinę muziką, bet ir operas-baletus. Jos kompozicijos apdovanotos ne tik gimtojoje Lenkijoje – prieš keletą metų ji pelnė Europos kompozitoriaus apdovanojimą bei Austrijos „Erste Bank Kompositionsprei“ premiją. Šiuo metu Agata Zubel yra Vroclavo muzikos akademijos dėstytoja, įgijusi menų profesorės laipsnį. 

„Viską perfiltruoji ir paleidi į pasaulį“

Pasak Agatos Zubel, ji visada stengėsi mąstyti nestandartiškai, nekartoti ir nenaudoti kūryboje tam tikrų modelių, nors tai sunkesnis ir ilgesnis kelias tikslo link. „Manau, menininkas turi poreikį viską, ką gauna, perfiltruoti per save, transformuoti ir tada paleisti į pasaulį: ar tai būtų literatūra, dailė ar muzika. Tai ir yra buvimas menininku, nes kitaip bus ne kūryba, o gamyba. Taip pat manau, kad ne tik mene, bet ir kasdienybėje svarbu būti atviram, pastebėti ir priimti kitokį požiūrį, pažvelgti į įprastus dalykus kitu kampu. 

Man patinka dirbti su muzikantais, ypač dėl to, kad yra daug subtilių techninių dalykų, kaip groti instrumentu, kaip atkurti tam tikrą efektą, kurio ieškau. Kompozitoriaus ir atlikėjo bendradarbiavimas man yra labai svarbus, ypač kai mus sieja stiprus kūrybinis ryšys. Be to, kurdama muziką operai ar baletui, dar turiu dirbti su choreografu, režisieriumi ir su dirigentu. Man sekasi – dažniausiai susitinku su fantastiškais žmonėmis iš kitų sričių, ir jie taip pat turi puikių idėjų.

Manęs laukia labai intensyvus ir gražus ruduo su trimis premjeromis. Vieną jau atlikau festivalyje „Varšuvos ruduo“, dabar važiuoju tiesiai į Donaueschingeno festivalį, kuris yra vienas svarbiausių šiuolaikiniams kompozitoriams, o lapkričio mėnesį, Londono filharmonijos orkestre įvyks mano koncerto fortepijonui premjera. Taigi, labai džiaugiuosi visais šiais susitikimais, nors tarp koncertų bėgioju kaip pašėlusi. Kaip dainininkė dar irgi turiu įdomaus darbo – parengiau programą su Mahlerių dainomis. Ne visi žino, kad Gustavo Mahlerio žmona Alma irgi buvo kompozitorė, jos dainos atliekamos ne itin dažnai. Taigi, sujungiau jų dainas į vieną programą, kurią labai šiltai priėmė publika. Esu tikrai laiminga!“ – dalinasi planais A.Zubel.

Vilniuje jau lankėsi ir erdves savo būsimiems kūriniams rinkosi ukrainietė Anna Korsun, amerikietis Michael Gordon, vokietis Heiner Goebbels. Kompozitoriai apžiūrėjo ir įvertino juos sudominusias Vilniaus vietas – atsižvelgdami į jų architektūrines, kultūrines, socialines ypatybes sukurs joms 5–10 minučių unikalius kūrinius.  

Vilniuje taip pat laukiama apsilankant kompozitorių iš Japonijos, Italijos ir Austrijos. Ryškūs pasaulio kompozitoriai čia ieškos ypatingas emocijas jiems sukėlusių unikalių vietų, o savo kūrinius skirs sostinės jubiliejui. Kompozitorių, dalyvaujančių projekte „Muzika Vilniui“, specialiai išskirtinoms Vilniaus erdvėms sukurti kūriniai virs ilgalaikėmis muzikinėmis instaliacijomis, kurias bus galimybė apžiūrėti ir vėliau. Tikimasi, kad jos ne tik muzikaliai primins garbingą sukaktį, bet ir kvies iš naujo pažinti pačias įvairiausias miesto vietas. Specialiai šiai progai sukurtų kūrinių premjeras 2023 metais lydės edukacinės ir kūrybinės dirbtuvės, ekskursijos, koncertai bei kiti renginiai. 

Daugiau apie projektą „Muzika Vilniui“, kurį įgyvendina viešoji įstaiga „Meno genas“ ir Lietuvos ansamblių tinklas, galite sužinoti čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *