MUZIKA VILNIUI
Ivan Fedele

Ivan Fedele

Vilniui kurė

Fortepijonui ir gyvai elektronikai

2023 GEGUŽĖS 25–27

Atliko

Kartu su Alvise Vidolin

Pasirinkta vieta

Vilnius

Vilniui kurė

Italija

Kūrinį kaip instaliaciją galite išgirsti

Kazio Varnelio namai-muziejus

Didžioji g. 26

Instaliaciją aplankyti ir kūrinį išgirsti galite muziejaus darbo laiku su muziejaus bilietu

Skenuokite QR kodą ir klausykitės

Prašome gerbti rimtį muziejuje ir kūrinį klausytis su ausinėmis.

Ivan Fedele kūrybos
portretinis koncertas

Gegužės 26 d.
18:00 val.

Vilnius rotušė

Didžioji g. 31

RENGINYS ĮVYKO

Koncerte skambės vieni ryškiausių kompozitoriaus Ivan Fedele kūrinių. Didžioji jų dalis – pirmą kartą bus atliekami Lietuvoje. Renginyje dalyvaus ir pats autorius.

PROGRAMA:

  • Maja (1999) sopranui, fortepijonui, vibrafonui, fleitai, klarnentui, smuikui ir violončelei, su G. Corti tekstais
  • X-tension 3 (2018) ansambliui ir elektronikai
  • Immagini da Escher (2005) ansambliui
  • Nachtmusik (2008) fortepijonui solo

Atlieka:

„LENsemble Vilnius“ – Lietuvos ansamblių tinklas (vad. Vykintas Baltakas)

Monta Martinsone (sopranas), Giedrius Gelgotas (fleita), Andrius Žiūra (klarnetas), Colin Crandal (mušamieji), Jonė Punytė-Svigarienė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė (smuikas), Arnas Kmieliauskas (violončelė), Alvise Vidolin (elektronika)

Dirigentas – Vykintas Baltakas

Koncerto trukmė: ± 1 val. 15 min.

Susitikimas ir pokalbis su
Ivan Fedele

Gegužės 27 d.
17:00 val.

Kazio Varnelio
namai-muziejus

Didžioji g. 26

ĮĖJIMAS LAISVAS

Kviečiame susipažinti su ikoniniu italų kompozitoriumi, dvi kadencijas vodovavusiu Vencencijos bienalės muzikos sekcijai, Ivan Fedele! Kompozitorius pasidalins mintimis apie savo kūrybą, premjerą K. Varnelio namams-muziejui bei atsakys į jūsų klausimus.

Pokalbį moderuoja – kompozitorė Justina Šikšnelytė

Susitikimo trukmė: ± 45 min.

IVAN FEDELE

Jei turi idėją, niekas tau negali sutrukdyti. Tada nereikia jokių ypatingų sąlygų, jokios ypatingos erdvės, jokių ypatingų situacijų.

Ivan Fedele gimė 1953 m. Lečės mieste, esančiame pietryčių Italijoje, šalia Adrijos jūros. Kompozitorius studijavo fortepijoną, vėliau kompoziciją bei elektroninę muziką, taip pat filosofiją.

Kaip pats sako, iš tėvo matematiko paveldėjo meilę tiksliesiems mokslams, todėl dažnai kompozitorius įkvėpimo semiasi iš fizikos, matematikos ar astronomijos, o kūryboje pasitelkia inovatyvias elektroninės muzikos technologijas.

Fedele muziką galime apibendrinti viena fraze – „garso modeliavimas“. Jo kūryboje susijungia programinės muzikos intencija, realizuojama per kūrinio koncepciją, formą ir vystymą, su figūrine muzikos kalba, o ypač paskutiniuoju laikotarpiu – muzikos kaip skulptūros idėja, kurioje pats garsas „pasakoja“ istoriją.

1981-aisiais laimėtas Gaudeamus prizas kompozitoriui pelnė tarptautinį pripažinimą. Per visą tą laiką jo kūryba buvo įvertinta įvairiais apdovanojimais, tarp kurių bene ryškiausias – prestižinis Arturo Honegerio prizas už viso gyvenimo pasiekimus.

Fedele nuo 2012 iki 2019 metų buvo paskirtas Venecijos bienalės muzikos vadovu. Kompozitorius taip pat užsiima aktyvia akademine veikla tokiose aukštosiose mokyklose, kaip Harvardo, Barselonos, Sorbonos universitetai, IRCAM, Italijos konservatorijos skirtinguose miestuose bei kitos institucijos įvairiose šalyse.

Pirmą kartą lankydamasis Vilniuje ir tyrinėdamas miestą, I. Fidele labiausiai susižavėjo Kazio Varnelio kūryba: „Apsilankiau jo namuose-muziejuje ir pamaniau, kad tai ta vieta, kuri galėtų mane įkvėpti sukurti muzikinį kūrinį Vilniui. Puiku būtų išversti vaizdus į garsus! Naktį, vis prabusdamas, galvojau apie paveikslus ir muziką. Šį kūrinį komponuosiu su dideliu malonumu, nes visada turėjau idėjų kurti garsus kaip spalvas.“

APIE KŪRINĮ

„Visada norėjau vaizdą paversti muzika!“ – ištarė italų kompozitorius Ivan Fedele, vos pamatęs dėmesį prikaustančius Kazio Varnelio paveikslus. Šiam, dar ne visų atrastam lietuvių tapytojui, optinio meno atstovui, kolekcininkui, didžiąją gyvenimo dalį gyvenusiam JAV ir ten išgarsėjusiam – jo kūrybai, visai meno filosofijai bei įkurtam muziejui – kompozitorius paskyrė savo naująjį kūrinį „Varnelio variacijos“, suskambėjusį paslapčių kupiname meno labirinte.

Kazio Varnelio kūryba apskritai kompozitoriams turėtų būti labai įdomi, nes jos abstrakti dimensija ir sukeliamos optinės iliuzijos gali skatinti muzikinį kūrybiškumą originaliu ir intriguojančiu būdu. Taip nutiko ir man. Kūrinys „Varnelio variacijos“ – serija trumpų kūrinių fortepijonui ir elektronikai – yra padalintas į dvi grupes: „juodai baltų“ ir „chromatinę“. Pirmojoje grupėje – „juodai baltų“ – muzikinė kalba mažiau spalvinga, kaitaliojant ir (arba) perdengiant tik juodų arba baltų fortepijono klavišų natas. Kitoje – „chromatinėje“ – grupėje tembriniu aspektu daug daugiau spalvingumo, atskleidžiant charakteringesnes harmonines sferas. Formaliai žiūrint,  aš pasirinkau raštų ir figūrų funkcinį atkartojimą, taip perfrazuodamas minimalistinius Varnelio procesus. Gyvai atliekamos elektronikos užduotis – įsisąmoninti ir pabrėžti visus Maestro kūryboje slypinčius mikroniuansus, šešėlius ir trompe l’œil (pranc. optines iliuzijas).

Ivan Fedele

Kazio Varnelio
namai-muziejus

Savo ritmines intencijas geriausiai nusakyčiau Gertrudos Stein poezijos eilute „Rožė/ yra rožė/ yra rožė…“ Jeigu pasakytum tiktai „rožė“, jokios poezijos čia nebūtų.

Kazys Varnelis

Kazys Varnelis gimė 1919 m. ir užaugo Lietuvoje. II-ojo pasaulinio karo metais išvyko studijuoti į Austriją, vėliau persikėlė į Vokietiją, o 1949-aisiais – į JAV. Čia jis išgrynino savo stilių, tapo žinomu optinio meno atstovu, taip pat aistringu kolekcininku. Per gyvenimą jis sukaupė beveik 1000 eksponatų ir apie 9 tūkst. leidinių.

Menininkas ne kartą yra sakęs, kad žmogaus gyvenime viskas yra ritmas – nuo širdies plakimo ar gestų iki eisenos ir kasdienės veiklos. „Mano tikslas – kuo objektyvesnė tapyba, todėl atsisakau subjektyvių impresijų. Visą gyvenimą dirbau konstruktyvinės dailės, tiksliau tariant, geometrinės abstrakcijos bare.“

Varnelis tapydamas mėgo klausytis muzikos. Vienas mėgstamiausių jo kompozitorių –Johanas Štrausas. Menininko studijoje yra išlikęs nedidelis kasečių rinkinys, tarp kurių taip pat galima rasti klasikinės, ypač operos, ispanų, prancūzų muzikos ar F. Sinatros įrašų.

Po emigracijoje praleistų 4 dešimtmečių pirmą kartą Lietuvoje K. Varnelis apsilankė 1984 metais. Nuo tada čia viešėdavo beveik kasmet, kol 1998-aisiais jis apsigyveno ir dar po keleto metų įkūrė muziejų Vilniaus miesto savivaldybės suteiktuose XV–XVII a. menančiuose Mažosios pirklių gildijos pastatuose Didžiojoje gatvėje.

Lyg labirinte, sudarytame iš 43 kambarių, K. Varnelis kruopščiai sudėliojo visą savo gyvenimą apimančias veiklas, patį muziejų pavertęs meno kūriniu. Iki pat savo mirties 2010 m. šiose patalpose dailininkas ir gyveno, ir tapė, ir pats kartais imdavo lydėti besilankančias ekskursijas.

Nuo 2003-ųjų Kazio Varnelio namai-muziejus tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu, saugančiu ir menininko sukauptas kolekcijas, ir jo paties kūrybos mintį.

LENSEMBE VILNIUS
LIETUVOS ANSAMBLIŲ TINKLAS

Ieškau naujos japonų dvasinės kultūros ir muzikos išraiškos. Tokios, kuri leistų būti atviram man pačiam ir mano šaknims. Kaip tauta, turime atidžiau persvarstyti Vakarų pasaulį, kad patys save galėtume vertinti objektyviau, kad iš tiesų save pažintume.

Užrašas ant Vilniaus universiteto observatorijos sienos

Meno vadovas ir dirigentas – Vykintas Baltakas

Lietuvos ansamblių tinklas arba, dar kitaip, „LENsemble” – viena išskirtiniausių ir pastoviausiai išlaikančių savo meninę kryptį šiuolaikinės muzikos kontekste organizacija Lietuvoje, jungianti šiuolaikinės akademinės muzikos kompozitorius ir atlikėjus. Bendradarbiaudamas su svarbiais Lietuvos ir užsienio partneriais, Lietuvos ansamblių tinklas nuosekliai tęsia savo misiją – naujos muzikos kūrybos ir atlikimo plėtrą. Organizacija savo veikloje pabrėžia kūrybiškumą, drąsą eksperimentuoti ir nuolat dirba su jaunaisiais muzikais.

Šios organizacijos jauniesiems kūrėjams ir atlikėjams skiriamas dėmesys paskatino Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje sukurti tarptautinę magistro programą šiuolaikinės muzikos atlikėjams. Vienas iš jos profesorių yra Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas, kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas. Šios programos studentai bei absolventai laipsniškai įsilieja į organizacijos veiklą, papildo kitus šiuolaikinės muzikos kolektyvus (pavyzdžiui, „Synaesthesis“, „twenty fingers duo“ ir kt.), yra aktyvūs šiuolaikinės muzikos projektų dalyviai Lietuvoje ir užsienyje.

Kita svarbi šios organizacijos veiklos niša yra įrašų fondų kaupimas ir jų sklaida. 2020-aisiais metais Lietuvos ansamblių tinklas, bendradarbiaudamas su įrašų leidybos kompanija „No Business Records“, inicijavo šiuolaikinei muzikai skirtą seriją. Šiame, nuolat augančiame kataloge, be naujausių projektų, didelis dėmesys skirtas ir lietuviškos modernios muzikos klasikams: Osvaldui Balakauskui, Broniui Kutavičiui, Onutei Narbutaitei. Ateinantiems organizacijos veiklos metams Lietuvos ansamblių tinklas rengia inovatyvius šiuolaikinės akademinės muzikos projektus, pristatančius Lietuvos bei užsienio kūrėjus ir taip savo iniciatyvomis kuria originalią Lietuvos šiuolaikinės muzikos atlikimo liniją.

KONCERTUOSE DALYVAVO

Indrė Baikštytė (fortepijonas)

Alvise Vidolin (gyvoji elektronika)

[mailpoet_form id="1"]