Pasirinkta vieta
Kūrinio Ramintojos bažnyčiai
pasaulinė premjera
Instaliacijos lankymas
Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia
Savičiaus g. 15
2023 Gegužės 10–14 d.
Kūrinio Ramintojos bažnyčiai
pasaulinė premjera
Instaliacijos lankymas
Gegužės 10–14 d.
Švč. Mergelės Marijos
Ramintojos bažnyčia
Savičiaus g. 15
Vienas ryškiausių Europoje šiuolaikinio teatro kūrėjas ir kompozitorius Heiner Goebbels netikėtai Vilniuje atrado tokią vietą, kuri atskleidžia miesto istorijos paslaptis, žymi sukrėtimų laikotarpius ir kartu simbolizuoja stiprybę ir įkvepia vilties.
Vienas ryškiausių Europoje šiuolaikinio teatro kūrėjas ir kompozitorius Heiner Goebbels netikėtai Vilniuje atrado tokią vietą, kuri atskleidžia miesto istorijos paslaptis, žymi sukrėtimų laikotarpius ir kartu simbolizuoja stiprybę ir įkvepia vilties. Paskutiniam Vilniaus baroko statiniui – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčiai – kompozitorius sukūrė audiovizualinę instaliaciją, sujungiančią muziką, vaizdo projekcijas, šviesas ir objektus. Jam talkina Berlyne kuriantis vaizdo ir šviesų menininkas René Liebert. Vienoje iš bažnyčios erdvių – buvusioje zakristijoje, vėliau – automobilių remonto dirbtuvėse, dabar visai nenaudojamoje patalpoje – H. Goebbels kviečia į intymią patirtį, kurioje susiduria ir per laiko tėkmę komunikuoja skirtingi laikinumai. Instaliacijos pasaulinės premjeros dienomis jūsų patirtį papildys ir edukacinė pažintis su neįtikėtiną istoriją menančia bažnyčia.
Pirkdami bilietus, pasirinkite lankymo dieną ir laiką. Į renginio (instaliacijos) erdvę galėsite įeiti bet kuriuo metu per pasirinktą valandą.
Siūlome visapusišką patirtį suteiksiančius seansus su gidu – organizatorių komandos atsovu(-e), kuris(-i) pristatys premjerinę Heiner Goebbels instaliaciją, jos sukūrimo aplinkybes, plačiau papasakos apie kompozitorių ir jo kūrybą bei supažindins su įpūdinga Ramintojos bažnyčios istorija. Pirkdami bilietus, iš siūlomų laikų pasirinkite instaliacijos lankymą su gidu. Grupės dydis – iki 5 dalyvių, trukmė – 40 min.
Heiner Goebbels kūrybos
portretinis koncertas
Gegužės 12 d. 18:00 val.
Vilniaus rotušė (Didžioji g. 31)
Koncerte skambės vieni ryškiausių kompozitoriaus Heiner Goebbels kūrinių, sulaukusių pripažinimo ir puikių publikos įvertinimų visame pasaulyje. Dalis jų Lietuvoje bus atlikti pirmą kartą. Renginyje dalyvaus ir pats autorius.
PROGRAMA
- Herakles 2 (varinių pučiamųjų kvintetui ir mušamiesiems, 1992)
- Samplersuite iš Surrogate Cities (versija ansambliui, 1994)
- Surrogate (fortepijonui, mušamiesiems ir balsui, 2015)
- Sometime iš Songs of Wars I Have Seen (trimitui ir dainuojantiems dubenims, 2007)
Kūrinius atlieka:
LENsemble Vilnius – Lietuvos ansamblių tinklas (vad. Vykintas Baltakas)
Rita Mačiliūnaitė (naratorė), Augustė Jenatjeva (fleita), Paulius Viščius (klarnetas), Kęstutis Abaris (klarnetas), Ieva Taujanskaitė (fagotas), Marta Etxezarreta (valtorna), Povilas Stonkus (trimitas), Andrius Stankevičiustp (trimitas), Paulius Balčytis (trombonas), Danielius Patrikas Kišūnas (tūba), Sigitas Gailius (mušamieji), Rūta Šeduikytė (mušamieji), Paula Bogatyriūtė (sempleris), Jonė Punytė (klavišiniai), Viktorija Smailytė (arfa), Adriana Černiukaitė (smuikas), Dina Novikova (smuikas), Kamilė Sabašinskaitė (altas), Kornelija Morkevičiūtė (violončelė), Aušvydas Kriščiūnas (kontrabosas)
Dirigentas – Vykintas Baltakas
Koncerto trukmė: ± 1 val. 15 min. (be pertraukų)
Durys atidaromos: 30 min. iki renginio pradžios
- PASAULINĖ PREMJERA
- PORTRETINIS KONCERTAS
Susitikimas ir pokalbis su
Heiner Goebbels
Gegužės 10 d. 19:30 val.
Švč. Mergelės Marijos
Ramintojos bažnyčia
Savičiaus g. 15
Susitikimas su muziką Vilniui skiriančiu vokiečių kompozitoriumi ir režisieriumi Heiner Goebbels. Menininkas ne tik pristatys savo instaliaciją Švč. Ramintojos bažnyčiai, bet ir pasidalins savo kūrybos pincipais.
Moderuoja – kompozitorė Agnė Matulevičiūtė
Heiner Goebbels knygos
„Nebuvimo estetika“ pristatymas
Rengia Goethe's institutas Vilniuje
Gegužės 12 d. 19:30 val.
Vilniaus rotušės Kamerinė salė
Didžioji g. 31
Goethe’s institutas Vilniuje kviečia į lietuvių kalbą išverstos Heinerio Goebbelso knygos „Nebuvimo estetika“ pristatymas. Jame dalyvaus pats H. Goebbelsas. Knygos pristatymą ir susitikimą su autoriumi ves teatrologas Audronis Liuga.
HEINER GOEBBELS
Noriu ieškoti to, kas dar nebūtų pasakyta, arba į ką nebuvo atsakyta, noriu žiūrovams atverti kitokį muzikos suvokimą.
1999–2018 m. Goebbels dėstė Geseno Justus Liebig universiteto Taikomojo teatro studijų institute, šiuo metu jis – pirmasis Georg Büchner vardo profesorius Medijų ir interakcijos centre. Kompozitorius 2012–2014 m. buvo tarptautinio menų festivalio „Ruhrtriennale“ meno vadovas. Jis taip pat aktyviai publikuoja tekstus apie šiuolaikinį teatrą, tarp kurių geriausiai žinoma antologija „Aesthetics of Absence“ (Routledge, 2015).
„Instaliacija „The Comforter“ įrengta nedidelėje Ramintojos bažnyčios šoninėje dalyje esančioje patalpoje, kurios paskirtis per visą sudėtingą bažnyčios istoriją kito ir galiausiai tarnavo kaip mašinų dirbtuvės, o šiandieniniu laikotarpiu – praktiškai visai nenaudojama. Čia sutelpa viskas: bažnyčios architektūros estetika ir jos religinė paskirtis, per amžius vykusių karų ar ugnies įvairūs destrukcijos ženklai, laikini atstatymai ir perstatymai bei erdvės išniekinimas, ją pavertus sandėliu. Tai iš tiesų anachroniška vieta, kurioje skirtingi laikinumai kalbasi laiko tėkmėje.“
Heiner Goebbels
Penki garso takeliai reprezentuoja kompoziciją bažnyčios vargonams, ką sudaro XVI a. ir XVIII a. sukurti Jan Pieterszoon Sweelinck ir Johann Sebastian Bach kūriniai, taip pat preaparuotus instrumentus, skleidžiančius industrinio drone garsus, bei istorinius vaško volelių garso įrašus, Lietuvoje įrašytus Eduardo Volterio 1908-1909 metais. Šie garso įrašai yra vieni pirmųjų, kuriuose surinkta ir užfiksuotos lietuvių liaudies dainos. Įrašai saugomi Berlyno fonogramų archyve ir naudojami su jų maloniu leidimu.
Didžioji vaizdo projekcija reprezentuoja dirižablio prižiūrimą šimto avių bandą. Tai ištrauka iš 2014 m. tarptautiniamio menų festivalio „Ruhrtriennale“ metu Landschaftspark Duisburg-Nord pristatyto spektaklio „De Materie“ (režisierius – Heiner Goebbels, scenografija ir šviesų dailė – Klaus Grünberg). Filmavo – René Liebert.
Heiner Goebbels įrašė vargonus, preaparavo ir nufilmavo keletą styginių instrumentų Berlyne ir Frankfurte (2023-2023).
Kūrybinė kolaboracija su René Liebert.
Švč. Mergelės Marijos
Ramintojos bažnyčia
Ramintojos bažnyčia – trapios mūsų istorijos, laisvės simbolis.
Kun. Algirdas Toliatas
Ramintojos bažnyčia mena sudėtingą, o kartu įkvepiančią istoriją, pasakojančią apie laikmečių kaitą, iššūkius ir sunkumus, kartu – ilgaamžiškumą, stiprybę, bendruomenės svarbą.
XVII a. vid. apylinkėse įsikuria vienuoliai augustinai, kurie vietoje sudegusios ir nugriautos Kuzmos ir Šv. Damijono cerkvės pastato medinę Augustinų vienuolyno bažnyčią. Ji, deja, 1742-aisiais, per Vilnių siaubiančių gaisrų laikotarpį, sudega.
Mūrinė bažnyčia, kurią matome šiandien Savičiaus gatvėje, buvo pastatyta 1768 metais ir pakrikštyta Augustinų Švč. Mergelės Marijos Ramintojos vardu. Aplink išsidėstę iki 1831 m. veikusio vienuolyno pastatai, kuriuose buvo ir seminarija, mokykla bei gana didelė biblioteka.
Ši bažnyčia – paskutinysis vėlyvojo Baroko statinys Vilniuje su aukščiausiu mieste iškilusiu ir stiliui netipiniu – tik vienu – bažnyčios bokštu. Joje buvo net 12 altorių, iš kurių šiandien nebelikę nė vieno, o pagrindinį jų puošė Marijos Paguodos paveikslas, kuris dingęs ir dabartinė jo vieta nežinoma.
XIX a. – Lietuvos carinės Rusijos sudėtyje laikotarpis – bažnyčiai žymi permainas. 1812 m., imperatoriaus Napoleono Bonaparto Didžiojo karo su Rusija metu prancūzų armijai užėmus Vilnių, bažnyčioje įrengiamas amunicijos sandėlis. Po 1831–1832 m. sukilimo, uždarius buvusiose vienuolyno patalpose veikusį Imperatoriškąjį Vilniaus universitetą, šioje vietoje įsikuria kunigų seminarija, kurioje dirbo ir Motiejus Valančius.
1854 m. bažnyčia uždaroma ir po kiek laiko ji paverčiama į Šv. Andrėjaus cerkvę – panaikintas vienuolių choras, pastatytas ikonostasas, nugriauta sakykla, puošnūs rokokiniai altoriai su skulptūromis, išgabentas Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas. Vargonai ir kurį laiką čia kabėjęs pirmojo Augustinų vienuolyno Lietuvoje fundatoriaus Vytauto Didžiojo portretas perkelti į Arkikatedrą.
1919 m. bažnyčia grąžinta Romos katalikų tikintiesiems ir restauruota. Vis dėlto XX a. bažnyčiai dar negailestingesnis: 1944 m. ją nuniokoja gaisras, o 1962 m. paverčiama sandėliu. Amžiaus viduryje pastato būklė tokia bloga, kad Sovietų valdžia svarsto jį nugriauti, tačiau 1969 m. pastatas perduodamas Lietuvos kooperatyvų sąjungai, kuri atlieka jo remontą – erdvę brutaliai perdangomis padalina į tris aukštus, įrengia laiptines, liftą. Buvusioje zakristijoje net buvo įrengtas garažas su automobilių tvarkymui arba didžiagabaričiams kroviniams skirta perkėlimo gerve. Kaip sandėliavimo patalpos bažnyčia buvo naudojama iki pat 1991 metų, paskui vėl grąžinta tikintiesiems.
Visuomenės dėmesį į bažnyčią atkreipė „Kultūros naktis“ – čia nuo 2016-ųjų kelerius metus veikė projektas „Ramintoja. Meno sandėlys“, kur buvo pristatomi specialiai šiai erdvei sukurti šiuolaikinio meno kūriniai. 2017 metais bažnyčia perduota Vidaus reikalų ministerijai. 2018 m. birželio 8 d. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas atšventino Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčią ir Ramintoja vėl atvėrė duris tikintiesiems.
Šiandien čia aktyviai veikia Lietuvos policijos kapeliono kun. Algirdo Toliato suburta bendruomenė, besirūpinanti bažnyčios sutvarkymu, taip pat įsikūręs vienas sėkmingiausių šalyje socialinio verslo pavyzdžių – kavinė „Pirmas blynas“.
LIETUVOS ANSAMBLIŲ TINKLAS
Ieškau naujos japonų dvasinės kultūros ir muzikos išraiškos. Tokios, kuri leistų būti atviram man pačiam ir mano šaknims. Kaip tauta, turime atidžiau persvarstyti Vakarų pasaulį, kad patys save galėtume vertinti objektyviau, kad iš tiesų save pažintume.
Užrašas ant Vilniaus universiteto observatorijos sienos
Meno vadovas ir dirigentas – Vykintas Baltakas
Lietuvos ansamblių tinklas arba, dar kitaip, „LENsemble” – viena išskirtiniausių ir pastoviausiai išlaikančių savo meninę kryptį šiuolaikinės muzikos kontekste organizacija Lietuvoje, jungianti šiuolaikinės akademinės muzikos kompozitorius ir atlikėjus. Bendradarbiaudamas su svarbiais Lietuvos ir užsienio partneriais, Lietuvos ansamblių tinklas nuosekliai tęsia savo misiją – naujos muzikos kūrybos ir atlikimo plėtrą. Organizacija savo veikloje pabrėžia kūrybiškumą, drąsą eksperimentuoti ir nuolat dirba su jaunaisiais muzikais.
Šios organizacijos jauniesiems kūrėjams ir atlikėjams skiriamas dėmesys paskatino Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje sukurti tarptautinę magistro programą šiuolaikinės muzikos atlikėjams. Vienas iš jos profesorių yra Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas, kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas. Šios programos studentai bei absolventai laipsniškai įsilieja į organizacijos veiklą, papildo kitus šiuolaikinės muzikos kolektyvus (pavyzdžiui, „Synaesthesis“, „twenty fingers duo“ ir kt.), yra aktyvūs šiuolaikinės muzikos projektų dalyviai Lietuvoje ir užsienyje.
Kita svarbi šios organizacijos veiklos niša yra įrašų fondų kaupimas ir jų sklaida. 2020-aisiais metais Lietuvos ansamblių tinklas, bendradarbiaudamas su įrašų leidybos kompanija „No Business Records“, inicijavo šiuolaikinei muzikai skirtą seriją. Šiame, nuolat augančiame kataloge, be naujausių projektų, didelis dėmesys skirtas ir lietuviškos modernios muzikos klasikams: Osvaldui Balakauskui, Broniui Kutavičiui, Onutei Narbutaitei. Ateinantiems organizacijos veiklos metams Lietuvos ansamblių tinklas rengia inovatyvius šiuolaikinės akademinės muzikos projektus, pristatančius Lietuvos bei užsienio kūrėjus ir taip savo iniciatyvomis kuria originalią Lietuvos šiuolaikinės muzikos atlikimo liniją.
Informacija ruošiama.