Atlieka
- 00dienos
- 00valandos
- 00minutės
- 00sekundės
Kūrinio Tuskulėnų rimties parko
koplyčiai-kolumbariumui
pasaulinė premjera
Su pažintine ekskursija
Birželio 3 d.
13:00 | 15:00
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas
Žirmūnų g. 1F
22 EUR
Taikomos nuolaidoos
Kūrinio Tuskulėnų rimties parko
koplyčiai-kolumbariumui
pasaulinė premjera
Su pažintine ekskursija
Birželio 4 d.
11:00 | 13:00 | 15:00
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas
Žirmūnų g. 1F
22 EUR
Taikomos nuolaidoos
Tuskulėnų rimties parkas – ypatinga sostinės vieta, kurioje susijungia įvairiapusė – tiek šviesi, tiek skaudi – miesto istorija. Vokietijoje gyvenanti ukrainiečių kompozitorė Anna Korsun muziką Vilniui skambėti paleis į įspūdingos architektūros, ypatingos akustikos ir paslaptinga atmosfera alsuojančią memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą. Kompozitorė sukūrė kūrinį 5-ioms violočelėms ir jomis grojančių muzikantų balsams „Spettri“. Pavadinimas iš italų kalbos verčiamas kaip „Dvasios“ ir taikliai atspindi erdvės paskirtį: ši vieta sujungia tiek memorialinio paminklo, tiek praktinę – dalies čia rastų palaikų saugojimo – funkcijas.
Renginį sudaro pažintinė ekskursija po Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą ir pasaulinė kūrinio premjera koplyčioje-kolumbariume.
Susitikimo vieta: Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) > nuoroda žemėlapyje (ekskursijos pradžia – kiemelis prie Tuskulėnų dvaro, renkamės šalia vienintelės eglės visame parke)
Renginio trukmė (su ekskursija): ± 1 val. 15 min.
Atlieka:
„Cello Club“
Arnas Kmieliauskas, Povilas Jacunskas, Rokas Vaitkevičius, Domas Jakštas, Evaldas Petkus
- PASAULINĖ PREMJERA
- PORTRETINIS KONCERTAS
SPECIALIA KAINA
Anna Korsun. „In the Cage“
Vilniaus rotušė
Didžioji g. 31
BILIETO KAINA: 18 EUR | Taikomos nuolaidos
Anna Korsun. „In the Cage“
Birželio 4 d.
18:00 val.
Vilniaus rotušė
Didžioji g. 31
18 EUR
Taikomos nuolaidoos
Koncerte skambės 2022 m. Annos Korsun sukurtas performatyvus kūrinys styginių kvartetui ir metalinei konstrukcijai „In the Cage“. Beveik valandą trunkanti kompozicija puikiai atskleidžia visą Annos Korsun kūrybos priemonių paletę, savitą stilių bei tampa puikia galimybe susipažinti su šia kūrėja.
Atlieka:
„LENsemble Vilnius“ – Lietuvos ansamblių tinklas (vad. Vykintas Baltakas)
Lora Kmieliauskaitė (smuikas), Ingrida Rupaitė (smuikas), Monika Kiknadzė (altas), Arnas Kmieliauskas (violončelė)
Renginio trukmė: ± 1 val.
SUSITIKIMAS SU KOMPOZITORIUMI
IVAN FEDELE
Kazio Varnelio
namai-muziejus
(Didžioji g. 26)
NEMOKAMAI. BŪTINA REGISTRACIJA
Netrukus,
sekite naujienas!
Susitikimas ir pokalbis su
Anna Korsun
Birželio 3 d.
16:30 val.
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas
Konferencijų salė | Žirmūnų g. 1F
ĮĖJIMAS LAISVAS
Susitikimas ir pokalbis su
Anna Korsun
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas
Konferencijų salė | Žirmūnų g. 1F
Birželio 3 d. 16:30 val.
ĮĖJIMAS LAISVAS
AnNA KORSuN
Gavusi pasiūlymą dalyvauti šiame projekte, nudžiugau ir nustebau – nieko panašaus dar nebuvau kūrusi, o miestas, kuris ruošiasi su tokiu užmoju paminėti savo jubiliejų, išties ypatingas!
Anna Korsun gimė 1986 m. Donetske, Ukrainoje. Kompoziciją studijavo Kyjive ir Munchene, šiuo metu gyvena Vokietijoje.
Annos kūryboje susijungia muzikos kompozicija, instaliacijos, performansai bei garso menas. Pagrindinis dėmesys jos kūryboje tenka instrumentų akustinėms savybių, žmogaus balso ir įvairių garsą skleidžiančių objektų tyrinėjimams.
Ji taip pat scenoje pasirodo ir kaip atlikėja (vokalas, klavišiniai instrumentai), taip pat vadovauja įvairiems muzikiniams projektams bei moko kompozicijos Amsterdamo konservatorijoje ir tarptautiniuose kursuose.
Tarp kitų svarbių apdovanojimų bei įvertinimų, A. Korsun yra pelniusi Gaudeamus prizą, Vokietijos federalinės vyriausybės įsteigtą Rome (Villa Massimo) apdovanojimą ir Berlyno meno prizą.
Kompozitorė Tuskulėnų koplyčios-kolumbariumo erdvę pasirinko dėl specifinės ir įstabios akustikos, kuri tarytum subtiliai atskleidžia šios vietos istoriją ir sakralumą bei sujungia dabarties žmonių ir jau palikusiųjų pasaulius.
Tuskulėnų rimties parko
memorialinio komplekso
koplyčia-kolumbariumas
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas yra unikali vieta, jungianti kelias visiškai skirtingas epochas – didingą praeitį ir vykdytų nusikaltimų pėdsakus.
Ši teritorija priklausė XVI a. įkurtam Tuskulėnų dvarui, kuris turėjo karališkąjį statusą. Iki XIX a. vidurio nepaprastai puošnūs klasicizmo stiliaus dvaro rūmai klestėjo kaip vienas iš Vilniaus kultūros židinių.
Nacistinės Vokietijos okupacijos metais (1941–1944) Tuskulėnų dvaras priklausė Vincentui ir Jadvygai Antonovičiams, kurie dvare slėpė ir gelbėjo žydus. 1944–1947 m. teritorijoje buvo slapta užkasami NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje kankinti ir nužudyti asmenys, kuriems SSRS karo tribunolai skyrė mirties bausmę. Daugelį nužudytųjų okupantai nuteisė už „Tėvynės išdavimą“. Per minėtą laikotarpį buvo nužudyti 767 asmenys.
Tuskulėnų masinėse kapavietėse užkastųjų sąraše ginkluotojo ir neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai ir lenkų pogrindžio Armijos Krajovos kovotojai. Dalis nužudytųjų buvo kaltinami bendradarbiavimu su naciais, dalyvavimu holokauste ar nusikaltimais civiliams. Tarp nužudytųjų buvo įvairių tautybių žmonių: lietuviai, rusai, lenkai, vokiečiai, baltarusiai, latviai, ukrainiečiai, žydai ir kiti.
Tuskulėnų dvaro teritorijoje atlikus archeologinius kapaviečių ir antropologinius rastų palaikų tyrimus parengtas jų amžinojo poilsio vietos – koplyčios-kolumbariumo – projektas. Jį rengė architektai Vytautas Edmundas Čekanauskas ir Algirdas Umbrasas, architektė restauratorė Lina Masliukienė, skulptorius Gediminas Karalius, tapytojas Gitenis Umbrasas. Techninį projektą parengė ir jo įgyvendinimą prižiūrėjo architektai Marius Šaliamoras ir Jūras Balkevičius.
Autoriai pasirinko pilkapio formos statinį, kuriame 2004 m. atgulė Tuskulėnuose atkastų žmonių palaikai. Jame vienoduose karsteliuose (urnose), sudėtuose į kriptas, palaidoti 717 žmonių palaikai, kitų septynių asmenų palaikai atiduoti artimiesiems, Telšių vyskupijai.
Koplyčia-kolumbariumas simbolizuoja aukų atminimo ir pagerbimo įamžinimą. Tai rimties ir susikaupimo erdvė. 2009 m. ją papuošė meninis kūrinys – skliautinė mozaika „Trejybė“, simbolizuojanti Likimą, Laimę ir Laisvę. Jos autorius – Gitenis Umbrasas. Iš balto ir geltono aukso gabaliukų ir spalvoto stiklo sulipdytas meno kūrinys vaizduoja trijų paukščių – sakalo, pelėdos ir gulbės – sparnų sankirtą. Pilkapio viršūnę užbaigia karūna, kurią sukūrė G. Karalius.
CELLO CLUB
Arnas Kmieliauskas
Povilas Jacunskas
Rokas Vaitkevičius
Domas Jakštas
Evaldas Petkus
2020 m. Lietuvos muzikos sceną papildė naujas ansamblis – violončelininkų kvintetas „Cello Club“. Tai penkis violončelininkus vienijantis kolektyvas, atveriantis plačią šio instrumento perspektyvą. „Cello Club“ griežia Povilas Jacunskas, Domas Jakštas, Arnas Kmieliauskas, Evaldas Petkus ir Rokas Vaitkevičius. „Cello Club“ įkvėpimas – Vakarų Europoje jau spėję išpopuliarėti homogeninės sudėties ansambliai, tampantys tiek savo instrumento, tiek šalies ambasadoriais.
Visi penki „Cello Club“ violončelininkai – šiandien aktyviai Lietuvos scenoje veikiantys muzikai. Domas Jakštas – Šv. Kristoforo kamerinio orkestro Rokas Vaitkevičius – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro, o Povilas Jacunskas – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro violončelių grupių koncertmeisteriai. Arnas Kmieliauskas – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, o Evaldas Petkus – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro narys. Violončelininkai taip pat groja ir tokių kamerinių ansamblių kaip styginių kvartetai „Mettis“, „Chordos“, fortepijoninio trio „FortVio“, šiuolaikinės muzikos ansambliai „Synaesthesis“ ir „Twenty Fingers Duo“ sudėtyse.
„Cello Club“ išskirtinumas – demokratinis ansamblio veikimo principas, kai kiekvienas iš penkių ansamblio narių gali tapti lyderiu, solistu. Ansamblio pavadinime, reiškiančiame „violončelių klubą“, užkoduota atvirumo žinutė, neįsipareigojant vienam sąstatui, ir paliekant laisvę tiek įvairiems programiniams, tiek ansamblio sudėčių pasirinkimams. Publika neturėtų nustebti išgirdusi „Cello Club“ atliekant tiek rimtąją akademinę muziką, tiek populiariąją klasiką, tiek lengvesnio žanro kūrinius, nevengiant humoro ir persvarstant ribas tarp rimtojo meno ir pramogos. Lygiai taip pat, „Cello Club“ mielai į savo „klubą“ kviečia ir kitus kolegas. Pirmieji Lietuvoje atlikdami Michaelo Gordono kūrinį „8“, prisijungti pasiūlė dar trims kolegoms, kūrinių tokiam išplėstam sąstatui ansamblio repertuare yra ir daugiau.
Violončelių kvintetas nuolatos plečia savo repertuarą, patys rengia naujų kūrinių aranžuotes. „Cello Club“ repertuare galima rasti tiek kompozitorių romantikų, tokių kaip Edvardas Griegas, tiek ryškiausių XX a. kompozitorių, kaip kad Samuelis Barberis, Bela Bartokas, tiek mūsų laikų kūrėjų, tokių kaip Arvo Partas, Philipas Glassas, Maxas Richteris, ar įvairių kartų lietuvių kompozitorių, kaip kad Anatolijus Šenderovas ar Dominykas Digimas kūrinių.
„Cello Club“ per kelerius metus jau spėjo sudalyvauti daugelyje didžiausių Lietuvos festivalių, aplankyti įvairias koncertų sales. Naujausias ansamblio bendradarbiavimo su kitais kolegomis rezultatas – kartu su naujosios vokalinės muzikos ansambliu „Melos“ parengtas albumas „Monochrome“, kuriame įrašyti lietuvių kompozitorių Žibuoklės Martinaitytės, Egidijos Medekšaitės, Mykolo Natalevičiaus ir Alberto Navicko kūriniai.
LENsemble VILNIUS
LIETUVOS ANSAMBLIŲ TINKLAS
Šis projektas – lūžis Lietuvos šiuolaikinėje muzikoje: Europos žemėlapyje tampame matomi ne tik kaip reprodukuojantys, bet ir aktyvūs muzikos kurėjai, o atlikėjams atsiveria nauji horizontai.
Vykintas Baltakas
Meno vadovas ir dirigentas – Vykintas Baltakas
Lietuvos ansamblių tinklas arba, dar kitaip, „LENsemble” – viena išskirtiniausių ir pastoviausiai išlaikančių savo meninę kryptį šiuolaikinės muzikos kontekste organizacija Lietuvoje, jungianti šiuolaikinės akademinės muzikos kompozitorius ir atlikėjus. Bendradarbiaudamas su svarbiais Lietuvos ir užsienio partneriais, Lietuvos ansamblių tinklas nuosekliai tęsia savo misiją – naujos muzikos kūrybos ir atlikimo plėtrą. Organizacija savo veikloje pabrėžia kūrybiškumą, drąsą eksperimentuoti ir nuolat dirba su jaunaisiais muzikais.
Šios organizacijos jauniesiems kūrėjams ir atlikėjams skiriamas dėmesys paskatino Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje sukurti tarptautinę magistro programą šiuolaikinės muzikos atlikėjams. Vienas iš jos profesorių yra Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas, kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas. Šios programos studentai bei absolventai laipsniškai įsilieja į organizacijos veiklą, papildo kitus šiuolaikinės muzikos kolektyvus (pavyzdžiui, „Synaesthesis“, „twenty fingers duo“ ir kt.), yra aktyvūs šiuolaikinės muzikos projektų dalyviai Lietuvoje ir užsienyje.
Kita svarbi šios organizacijos veiklos niša yra įrašų fondų kaupimas ir jų sklaida. 2020-aisiais metais Lietuvos ansamblių tinklas, bendradarbiaudamas su įrašų leidybos kompanija „No Business Records“, inicijavo šiuolaikinei muzikai skirtą seriją. Šiame, nuolat augančiame kataloge, be naujausių projektų, didelis dėmesys skirtas ir lietuviškos modernios muzikos klasikams: Osvaldui Balakauskui, Broniui Kutavičiui, Onutei Narbutaitei. Ateinantiems organizacijos veiklos metams Lietuvos ansamblių tinklas rengia inovatyvius šiuolaikinės akademinės muzikos projektus, pristatančius Lietuvos bei užsienio kūrėjus ir taip savo iniciatyvomis kuria originalią Lietuvos šiuolaikinės muzikos atlikimo liniją.
Lora Kmieliauskaitė (smuikas), Ingrida Rupaitė (smuikas), Monika Kiknadzė (altas), Arnas Kmieliauskas (violončelė)